Nuo 2019 m. sausio 1 d. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras, oficialiai pertvarkomas į viešąją įstaigą pavadinimu Vilniaus technologijų mokymo centras

type your text for first image here

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras, oficialiai pertvarkomas į viešąją įstaigą pavadinimu Vilniaus technologijų mokymo centras

Informuojame, kad naują Vilniaus technologijų mokymo centro svetainę rasite adresu:

www.vtmc.lt

Previous Next
Vizualinės reklamos gamintojas (-a) Vizualinės reklamos gamintojas (-a) Rinolda Šveikauskaitė pagal įgytą kavalifikaciją įsidarbino vos po pusės metų...
Žiniatinklio programuotojas (-a) Žiniatinklio programuotojas (-a) „Norint tapti geru programuotoju perskaityti vieną kitą knygą toli gražu nepakaks...
Pramonės įrengimų remontininkas (-ė) Pramonės įrengimų remontininkas (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Šaltkalvis (-ė) Šaltkalvis (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Smulkiojo verslo organizatorius (-ė) Smulkiojo verslo organizatorius (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Programinės įrangos testuotojas (-a) Programinės įrangos testuotojas (-a) Sprendimas informatikos magistro studijas bent kol kas iškeisti į vienerių...
Metalo apdirbimo staklininkas (-ė) Metalo apdirbimo staklininkas (-ė) Nerijus Poliakas pasakoja: „Prisipažinsiu, baigęs mokyklą, nežinojau, kuo noriu...
Multimedijos paslaugų teikėjas (-a) Multimedijos paslaugų teikėjas (-a) Algis Dmukauskas savo pavyzdžiu drąsina būsimus specialistus. „Kadangi esu...
Energetinių sistemų elektronikas (-ė) Energetinių sistemų elektronikas (-ė) Po 10 klasių Marius Milto pasirinko palyginti nestandartinį sprendimą – vienu...
Finansinių paslaugų teikėjas (-a) Finansinių paslaugų teikėjas (-a) Gleb Bezuglov – pragmatikas ir matematikos mylėtojas, tad baigus 10 klasių...
Spaudos ir pospaudos operatorius (-ė) Spaudos ir pospaudos operatorius (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikas (-ė) Automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikas (-ė) Mechatronikė Austėja Kuodytė apie netradicinį merginoms profesinį pasirinkimą pasakoja...
Apskaitininkas–kasininkas Apskaitininkas–kasininkas Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Dailiųjų keramikos dirbinių gamintojas (-a) Dailiųjų keramikos dirbinių gamintojas (-a) „Išsipildė dar viena mano svajonė – aš visada norėjau mokyti....
Kompiuterinio projektavimo operatorius (-ė) Kompiuterinio projektavimo operatorius (-ė) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Suvirintojas (-a) Suvirintojas (-a) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Kompiuterių tinklų derintojas (-a) Kompiuterių tinklų derintojas (-a) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
Sekretorius (-ė) Sekretorius (-ė) Prieš metus į Vilnių iš Radviliškio atvykusi Luka Kolesnikovaitė...
Java programuotojas (-a) Java programuotojas (-a) Evaldas Tyla – Java programuotojas – savo kelią atrado, pasinerdamas į...
Elektroninių įrenginių surinkėjas ir derintojas (-a) Elektroninių įrenginių surinkėjas ir derintojas (-a) Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...
 Logistas–ekspeditorius Logistas–ekspeditorius Teikiant prašymą LAMA BPO sistemoje visose nurodytose mokymo programose galima...

Dualinis mokymas: kada ir kaip būsime pasirengę jį įgyvendinti?

Austrija mok 3Dualinę profesinio mokymo sistemą sudaro dvi dalys: teorinė dalis profesinio mokymo įstaigoje ir praktinė dalis ‒ tai yra didžioji dalis mokymosi laikotarpio ‒ įmonėje. Taip jauni žmonės įgyja reikalingų praktinių įgūdžių, o įmonės ‒ kvalifikuotus darbininkus. Toks dualinio mokymo apibūdinimas jau ne vienerius metus sklando Lietuvos profesinio mokymo sistemos kontekste, tačiau praktinis jo įgyvendinimas ‒ vis dar fragmentiškas, o už pavienius bandymus taikyti Europinę praktiką mokymo įstaigos yra apdovanojamos kaip inovatyvios ir sėkmingos. Smalsu, kodėl sistemos įgyvendinimas netampa sisteminiu?

 
Į šiuos klausimus atsakymų Austrijoje, kur profesinio mokymo sistema yra paremta būtent dualinio mokymo principais, ieškojo įvairių sričių pedagogai iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro. Mokymo centras jau ne vienerius metus įgyvendina inovatyvų, pameistryste paremtą, Java programuotojų ir programinės įrangos testuotojų paruošimą „Akademija.IT“. Bendradarbiaudamas su IT įmonėmis mokymo centras iš esmės atliepia dualinio mokymo iššūkius ‒ mokosi ir rengiasi sisteminiam šios mokymo formos įteisinimui, todėl ypač aktualu, kad ne tik administracinis, bet ir pedagoginis personalas būtų susipažinęs su Europos gerosiomis praktikomis. Apie jas ir kalbamės su profesijos mokytojomis: Virginija Puodžiukiene, Kristina Ališauskiene, Rita Daukšiene ir Toma Grabauskaite.
 
Stažuotės metu susipažinote su Austrijos profesinio mokymo sistema. Kokias matote priežastis, dėl kurių Lietuvoje dualinis mokymas sunkiai skinasi kelią?
 
Virginija: Taip, Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi teisinę bazę dualiniam mokymui Lietuvoje, tačiau stinga mokyklų įgūdžio tai įgyvendinant ir gerųjų praktikų sklaidos, o svarbiausia ‒ socialinio dialogo patirčių tarp mokymo ir verslo įstaigų. Austrijoje dualinis mokymas yra paremtas gilias tradicijas turinčiu socialiniu dialogu: pirmiausia, pats mokinys randa būsimą darbovietę ir sudaro su ja sutartį, įmonė siunčia mokinį mokytis į profesinio mokymo įstaigą ir apmoka už jo studijas bei kelia tiek mokiniui, tiek mokymo įstaigai aukštus reikalavimus. Tuo tarpu Lietuvoje tokia praktika nėra įprasta ‒ finansavimas už mokinio mokymą yra gaunamas iš valstybės, tad ir atsakomybėmis ir įsipareigojimais pasidalijama vsisiškai kitaip nei Austrijoje. 
 
Kristina: Būtent pačios profesinio mokymo sistemos skirtumai nėra palankūs dualinio mokymo įgyvendinimui Lietuvoje. Žinoma, patirtis Austrijoje praplečia akiratį ir verčia susimąstyti ‒ galime mokyti kitaip. 
 
Rita: Svarbu suvokti, kad Austrijos profesinio mokymo sistema turi gilias tradicijas, ji ‒ stabili, išvystyta ir laiko patikrinta, todėl aiškus susitarimas tarp valstybės, mokymo įstaigų ir verslo yra tvarus. Sunku ir įsivaizduoti, su kokiais iššūkiais susidurtume, mėgindami keisti Lietuvos profesinio mokymo sistemą šia linkme ‒ tai būtų radikalus pokytis.
 
Toma: Aš taip pat netikiu staigiu Lietuvos profesinio mokymo sistemos pokyčiu, bet net ir laukdami strateginių sprendimų, manau, galime imtis ir individualių praktikų įgyvendinimo atskirose organizacijose. Turiu omenyje, kad remdamiesi gerosiomis patirtimis galime skatinti įvairias bendradarbiavimo su verslu patirtis. Pavyzdžiui, kodėl nepabandžius kartu su partneriais ‒ darbdaviais ‒ įsteigti vardines stipendijas ir ar garantuotas praktikos vietas geriausiems atitinkamų sričių jauniesiems specialistams. Manau, taip būtų sukuriamos paskatos rinktis atitinkamas Lietuvos darbo rinkai reikalingas profesijas bei didinti besimokančiųjų motyvaciją. 
 
Austrija mok 2Austrija mok 8
 Praktinio mokymo akimirkos iš apsilankymo Austrijos profesinio mokymo centruose
 
Iš Jūsų pasisakymų galima manyti, kad Lietuvos profesinio mokymo sistemai teks dar gerokai pasistiebti. Ar sisteminis dualinio mokymo formos įgyvendinimas ‒ vienintelis mūsų iššūkis, ar jų pamatėte ir daugiau?
 
Rita: Aš dėmesį norėčiau atkreipti į profesinį orientavimą. Lietuvoje yra susiklosčiusi situacija, jog pačios mokymo įstaigos, konkuruodamos viena su kita, deda pastangas pritraukti mokinius, o štai Austrijoje tuo užsiima institucija, kurios analogą Lietuvoje matyčiau kaip Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrą. Toks centras Austrijoje yra atsakingas už mokymo programų paruošimą ir suderinimą su verslu bei minėtą profesinį orientavimą. 
 
Austrijoje įprasta, kad mokiniai iki 9 klasės atvyksta į šį centrą atlikti profesinių savybių testo. Jo metu patikrinamos 23 įvairios savybės: loginio mąstymo, gebėjimo dirbti rankų darbą, komunikabilumo, savęs pristatymo ir pan. Šios savybės kiekvieno jaunuolio atveju yra reitinguojamos, o iš jų išskiriamos 5 pačios stipriausios. Pastarosios ir atitikimas tam tikram specialybiniam profiliui yra išryškinami centro išduodamame pažymėjime, kurį vaikas pateikia darbdaviui, tikėdamasis gauti darbo vietą ir stipendiją mokymuisi profesinio mokymo centre.
 
Austrija mok 6
 Profesinio profilio testo patalpa
 
Kristina: Grįžusi į Lietuvą apmąsčiau patirtis ‒ taip, stiebtis turime kur, tačiau jaustis prastesniais nereikėtų: mūsų šalies mokytojai yra geri specialistai, dalis mokyklų praktinio mokymo įranga aprūpintos ne prasčiau nei kolegos Austrijoje. Negalėdami pakeisti sisteminio požiūrio dėkime pastangas, pavyzdžiui, kokybiškai rengdami mokymo medžiagą. Aš pati asmeniškai pasisėmiau daug idėjų, kurias taikysiu dėstant kaligrafijos, dizaino ir inžinerinius mokymo dalykus.
 
Virginija: Taip, pratinantis prie dualinio mokymo sistemos principų yra būtina įdėmiau rengti mokymo medžiagą ir mokymo programas, kad pastarosios kiek įmanoma labiau atlieptų praktinių įgūdžių lavinimo poreikį. 
 
Tačiau šalia to akcentuočiau tikslą užtikrinti ir kultūrinę bei socialinę integraciją mokymo procese. Ką turiu omenyje? Austrija turi patirtį, mokydama imigrantus bei pabėgėlius. Žinoma, tikėtina, Lietuva nesusidurs su tokiu kitataučių antplūdžiu, kokį patiria Vakarų Europos šalys, tačiau juk ir pas mus daugėja jaunuolių, kuriuos subrandino kitų tautų kultūra, tad užsimerkti ir nieko nedaryti, kad jiem būtų lengviau mokytis kartu su mūsų vaikais ir pamilti mūsų šalį, negalime.
 
Toma: Pritariu Kristinai ir Virginijai ‒ iš pradžių keiskime tai, kas nuo mūsų priklauso... Sistemos spragtelėjus pirštus nepakeisime, tačiau, akivaizdu, judame pirmyn net ir su mokytojo etato sistemos įvedimu.
 
Lankydamiesi įvairiose profesinėse mokyklose pamatėme, kad pedagogai Austrijoje jau ilgą laiką dirba pagal etatinį darbo modelį. Kas mums ‒ dar iššūkis, jiems ‒ kasdienybė. Mums buvo akcentuojama ‒ mokytojas čia dirba tik savo tiesioginį darbą, tai yra moko vaikus, tačiau reikalavimai įdarbinant pedagogą yra aukšti, tad Austrijoje lygiai taip pat susiduriama su problema, kad rasti tinkama žmogų ir konkuruoti su verslo siūlomu atlygiu yra sunku. 
 
Paprastai įdarbinant pedagogą tikimasi, kad jis bus savo srities specialistas ‒ meistras, turintis praktinės darbo patirties ‒, gebės komunikuoti keliomis užsienio kalbomis ir turės specifinių, tai ugdymo įstaigai aktualių kompetencijų. Pavyzdžiui, statybininkų mokykla ieškojo asmens, kuris būtų gerai įvaldęs informacines technologijas ir esant reikalui galėtų prižiūrėti kompiuterinę įrangą; turizmo mokykla ieškojo asmenų, turinčių jiems aktualių hobių: vyndarystės, meninių instaliacijų kūrėjų ir parodų kuratorių ir t. t. 
 
Austrija mok 4Austrija mok 5
 Mokytojų kambarys ir mokytojų darbo vietos (dešinėje), vynuogynas, puoselėjamas vieno iš mokytojų (kairėje)
 
Jūsų pasisakymuose išryškėja gana gilūs Lietuvos ir Austrijos sistemų skirtumai, kurių, pačios pripažįstate, greitu metu neišlyginsime. Kokios tuomet naudos Jums turėjo ar turės galimybė į tai pažvelgti iš arčiau, jei pokyčiai ‒ galimai ne Jūsų valioje?
 
Rita: Tebūnie pokyčiai ateis palengva, bet aš jau būsiu jiems pasiruošusi. Kolegų Austrijoje požiūris į mokymo kokybę, pačių mokymo įstaigų pastangos kurti patrauklų įvaizdį ‒ man orientyras, o, kai turi pavyzdį, nesunku ir stiebtis.
 
Virginija: Tarptautinė patirtis ‒ būtina pedagogui: ne tik pasisemi profesinių žinių, bet ir turi platesnį suvokimą, turtini asmenybę, užgrūdini save, augi. Tai leidžia jaustis oriai ir kolegų tarpe, ir prieš mokinius.
 
Kristina: Kartojuosi, bet vis neatsidžiaugiu ‒ pasisėmiau daug idėjų praktiniams užsiėmimas!
 
Toma: Vertingiausia projekto dalis, žinoma, yra galimybė surasti idėjų pedagoginei ir organizacinei veiklai gerinti, bet ne mažiau svarbu ‒ kilstelėti profesinį pasitikėjimą savimi. 
 
Austrija mok 1Austrija mok 7
 Austrijos gamta (dešinėje) ir mokytojų apsilankymas Vienoje (kairėje)
 
EU flag Erasmus vect POSInformacija, parengta remiantis Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro projekto „Prof[net]work: įgūdžiai besimokančiai bendruomenei profesiniame mokyme“ (Nr. 2018-1-LT01-KA102-046826) stažuotės dalyvių patitimi. Projektą finansuoja Švietimo mainų ir paramos fondas remiant Europos Komisijai. Veikla vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal „Erasmus+“ programą.
 

 

Copyright © 2019 www.vtvpmc.lt. Visos teisės saugomos.
Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.

Viešoji įstaiga, Kalvarijų g. 159, LT-08313 Vilnius, tel. / faks. (8 5) 247 7560, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 300039885.